Šį antradienį svetainėje Leiria buvo pristatytas biometano gamybos iš gyvulių nuotekų ir kitų organinių šalutinių produktų projektas, kuris prisidės prie aplinkosaugos gerinimo, gyvulininkystės sektoriaus tvarumo ir regiono ekonominės bei socialinės pažangos.
Šį įrenginį, kuris bus įrengtas Amor parapijoje, penkių hektarų plote, investuoja Ispanijos bendrovė “Genia Bioenergy”, kurios strateginiais partneriais yra AMBILIS (savivaldybės kiaulių augintojams atstovaujanti organizacija) ir Leiria savivaldybė, o visi trys subjektai pasirašė susitarimą dėl projekto skatinimo.
Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio valstybės sekretorius Gonçalo Rodriguesas pabrėžė šio projekto svarbą po to, kai buvo pasirašytas trišalis įsipareigojimas, kuriuo subjektai “parodė pradinį susidomėjimą viešosios ir privačios valios sprendimų paieška”, ir išreiškė pageidavimą, kad 2055 m. “matytume 30 metų darbo sėkmę”.
Savivaldybės mero Gonçalo Lopeso nuomone, “čia buvo prisiimtas toks įsipareigojimas, kokio šiame regione dar niekada nebuvo ir kuris, man atrodo, yra esminis veiksnys, lemiantis šios investicijos sėkmę ir atitinkamai Lis upės baseino aplinkos kokybės gerinimą”, pridurdamas, kad, neseniai atlikto tyrimo duomenimis, pagrindinės savivaldybės upės tarša “yra bene didžiausia aplinkosaugos problema”, kelianti nerimą Leirijos gyventojams.
“Drastiškai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, efektyviau ir efektyviau panaudoti išteklius ir investuoti į žiedinę ekonomiką” – tokius tikslus pabrėžė Gabrielis Butleris, bendrovės “Genia Bioenergy” prezidentas, kurio nuomone, projektas “duoda naudos visiems dalyviams” ir “turės labai teigiamą poveikį visiems dalyviams”, įskaitant gamintojus, kurie “gali pagerinti savo konkurencingumą ir gyvūnų kokybę”.
AMBILIS ir Portugalijos asociacijų ir kiaulių augintojų federacijos prezidentas Davidas Nevesas taip pat pabrėžė projekto svarbą: “Tai ypač svarbi diena sektoriui, regionui ir šaliai, nes mums pavyko pakeisti kiaulių auginimo ateities paradigmą”, nes “nuo šiandien galėsime valyti nuotekas, pradėsime į atliekas žiūrėti kaip į atliekas, ir tai kartą ir visiems laikams išspręs daugybę problemų”.
Už aplinką atsakingas miesto tarybos narys Luísas Lopesas teigė, kad projektu siekiama, jog sektorius taptų klestinčiu ir būtų “aplinkosaugos etalonu”, į kurį įsitraukė visos viešosios ir privačios organizacijos, “kad būtų patikima ir įmanoma per trumpą laiką sutrumpinti tai, ko nepasiekėme per pastaruosius dešimtmečius”, taip sustiprinant esamus savivaldybės, sektoriaus, įmonių ir bendruomenės įsipareigojimus.
Įgyvendinant savivaldybės veiksmų, tobulinimo ir tvarumo planą, šiuo projektu siekiama gyvulininkystės ir žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių nuotekas ir organinius šalutinius produktus paversti biometanu, taip pat organinėmis biotrąšomis ir išvalytu vandeniu, skirtu žemės ūkiui ir miškų gaisrams gesinti.
Ši technologija yra visiškai natūrali ir subrendusi, ji jau plačiai naudojama Europoje, kur yra daugiau nei 20 000 įrenginių. Tai procesas, vykstantis uždarose struktūrose, vadinamose fermentatoriais, kur bakterijos skaido šalutinius produktus ir gamina tris norimas medžiagas.
Po šio apdorojimo ir organinių medžiagų valorizavimo proceso gautos biodujos toliau valomos, pašalinant anglies dioksidą ir ribines dujas, todėl gaunamas biometanas – atsinaujinantis iškastinių gamtinių dujų pakaitalas, kuris gali būti įtrauktas į savivaldybės tiekimo tinklą ir patenkinti apie 35 proc. jos poreikių.
Skysta dalis vėliau paverčiama visiškai išvalytu vandeniu ir organinėmis trąšomis, o kietasis rezultatas – organinėmis korektyviniais preparatais, skirtais naudoti žemės ūkyje, todėl mažėja cheminių trąšų naudojimas ir sudaromos sąlygos tvaresnei žemės ūkio gamybai, užbaigiant žiedinės ekonomikos ciklą.
Šis procesas ne tik tinkamai apdoroja ir panaudoja organinius šalutinius produktus, bet ir suteikia didelių privalumų aplinkai, pavyzdžiui, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir gyvūnų gerovę, taip pat užkerta kelią nemaloniems kvapams ir vabzdžių dauginimuisi.
Jis taip pat prisideda prie ekonomikos dekarbonizavimo, nes iškastinio kuro dujos pakeičiamos atsinaujinančiomis dujomis ir išvengiama dirvožemio ir vandeningųjų sluoksnių taršos.
Kita vertus, šio įrenginio statyba atitinka savivaldybės kiaulių augintojų poreikius, susijusius su sprendimais, kaip šalinti gamybos metu susidarančias nuotekas, ir pagerins šio sektoriaus tvarumą bei prisidės prie jo dekarbonizacijos.
Įgyvendinant projektą taip pat numatoma sukurti mokslinių tyrimų ir plėtros centrą, kuriame bendradarbiaujant su vietos mokslinių tyrimų centrais bus tiriami nauji gamybos procesai ir iš gautų medžiagų gaminamų trąšų panaudojimas, ir dujomis varomų transporto priemonių degalinę.
Tiesioginės investicijos sieks 25-30 mln. eurų, bus sukurta iki 65 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, šios infrastruktūros įrengimas jau yra licencijavimo etape, tikimasi, kad darbai prasidės per metus, o 2025 m. bus pradėta eksploatuoti.