Portugalijos mainų studentai lankėsi druskos dirbtuvėse ir gamtos zoologijos sode
Rheine/Leiria. Pranciškus per savo jauną gyvenimą turėjo padaryti daug nuotraukų mobiliuoju telefonu. Tarp jų neabejotinai yra daugybė jo paties “asmenukių” su kitais arba gražiu fonu. Šias nuotraukas jis mėgsta rodyti draugams, kurie vėliau sprendžia, ar jos pavyko, ar baisiai nepavyko.
Kai Francisco Ewald (vardas redakcijos pakeistas) parodė savo ir Ewaldo “selfį”, pastarasis viena ranka pasiekė savo mobilųjį telefoną, pažvelgė į nuotrauką kartu su svečiu iš Portugalijos ir atrodė gana patenkintas.
Francisco pasidarė asmenukę su barbarine beždžione. Beždžionė ramiai leido jam nusifotografuoti.
Dabar Evaldas yra ne žmogus, o barbarinė beždžionė. Pranciškus nufotografavo jį ir save, o paskui parodė nuotrauką. O tai buvo gana pavojinga. Barbarinės makakos retai kąsdavo, tačiau jos “pavogs” viską, kas joms pakliūva po ranka. Su ja jos lekia į kitą medį. Dažniausiai šio trumpo susidūrimo pasekmė būna naujo grobio gavimas.
Franciskui ir kitiems 25 mokiniams iš mūsų dvimiesčio Leiria.
Prieš artimiausiomis dienomis išvykdami toli į Bad Bentheimą ir Miunsterį, jie šiandien pasinaudojo netoliese esančiomis gėrybėmis – Salinenparku.
Pirmiausia jie nuvyko į druskos dirbtuves, kur mokiniai patys galėjo išsivirti druskos. Tada jie nuvyko į gamtos zoologijos sodą, kur jiems daug patirties suteikė Klemensas Šopkeris (Clemens Schöpker), jau daug metų organizuojantis ir lydintis šiuos mokyklinius mainus.
Per ruonių šėrimo laiką pasisekė, kad mokiniai galėjo stebėti, kaip stažuotojas, vadovaujamas dviejų gyvūnų prižiūrėtojų, apžiūri gyvūnus ir atlieka mažus “triukus”.
Vėliau jie nuvyko į beždžionių mišką pas gausią berberų šeimą. Atsargumo dėlei jaunuoliai savo kuprines pasidėjo specialiai tam skirtose spintelėse, nes, kaip minėta, barbarinės makakos mėgsta vogti…
Po bendrų pietų zoologijos sodo bistro jie nuvyko pas dželadas, dar vadinamas kraujaspalviais babuinais. Čia Klemensas Šopkeris (Clemens Schöpker) papasakojo apie vieną iš gamtos zoologijos sodo ypatumų Rheine:
Dželados: išnykę kalnų žmonės
Laukinėje gamtoje kraujaspalviai babuinai, arba dželadai, gyvena tik Etiopijos aukštikalnėse, kalnų pievose ir uolėtose tarpekliuose maždaug 3000 m aukštyje. Dėl žemės ūkio naudmenų plitimo net ir tokiame aukštyje, taip pat dėl klimato kaitos, dėl kurios kalnų pievoms vis labiau gresia pavojus, nes į jas įsiterpia krūmynai, jeladų populiacijai kyla didelė grėsmė.
Gamtos zoologijos sode Rheine gyvena dvi grupės, kurios laikomos atskirai viena nuo kitos, kad nekiltų muštynių. Haremą sudaro vienas suaugęs patinas ir iki aštuonių patelių su jaunikliais.
Kruvinieji babuinai yra gryni vegetarai ir maitinasi daugiausia žole, šaknimis ir žolelėmis. Zoologijos sode jie gauna žolės, šieno, šieno granulių ir daržovių.
Net ir zoologijos soduose dželados retai sutinkamos. Siekdami užtikrinti šių primatų populiaciją, Europos zoologijos sodai bendradarbiauja Europos išsaugojimo veisimo programoje (EEP), kurią koordinuoja NaturZoo Rheine, kaip ir tarptautinę kilmės knygą.
Pagal EEP kiekvieną rūšį prižiūri vienas zoologijos sodas: vietinis koordinatorius tvarko populiacijoskilmės knygą. Jis teikia rekomendacijas dėl atskirų gyvūnų poravimosi, kad būtų išlaikytas optimalusgenofondas, taip pat nustato, kurių gyvūnų negalima laikyti kartu dėlgiminingo kryžminimo pavojaus. Jis taip pat gali sudaryti naujas grupes ir organizuoti susijusių veisėjų mainus.
Geriausiu atveju EEP dėka zoologijos soduose susidaro sveika, savaime išsilaikanti populiacija, o papildomi gyvūnai gali būtireintrodukuoti,kad palaikytų arba atkurtų laukines populiacijas.
NaturZoo dalyvauja 22 Europos saugomų gyvūnų veisimo programose: beždžionių, varanų, tigrų, miškinių strazdų, Balio strazdų ir kt.
Informacija: https://www.naturzoo.de/