Dvynių asociacijos valdyba pirmą kartą pakviesta į minėjimą susigiminiavusiame mieste
Borne/Rheine. RheineVos prieš kelias dienas daugelis Rheinens patyrė, kad Borne yra linksmas, gyvas, spalvingas ir triukšmingas. “Borne op z’n Best” – toks buvo kasmetinės šventės šūkis. Ketvirtadienio vakarą mūsų dvynių mieste tvyrojo tyla, absoliuti tyla.
Gegužės 4 d. Nyderlanduose pagerbiamas visų olandų žmonių, žuvusių karo situacijose nuo Antrojo pasaulinio karo, taip pat taikos palaikymo operacijose, atminimas.
Iš pradžių“de nationale dodenherdenking” buvo minimi tik Antrojo pasaulinio karo metu žuvę olandų kariai ir pasipriešinimo kovotojai. Bėgant metams buvo įtrauktos ir kitos grupės. Tai, pavyzdžiui, karinių veiksmų Nyderlandų Indijoje ir Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijų, kuriose dalyvavo Nyderlandai, pavyzdžiui, Bosnijoje ir Afganistane, aukos.
Daugelį dešimtmečių vokiečiai šiuose renginiuose nebuvo labai laukiami. Tuo labiau Dvynių asociacija džiaugėsi, kad šiemet pirmą kartą oficialiai buvo pakviestas ne tik Rheines meras, bet ir visa asociacijos valdyba. Tai neabejotinai buvo vienas svarbiausių jubiliejinių metų įvykių, nes Borne ir Rheine yra susigiminiavusios jau 40 metų.
Iškilmingas renginys prasidėjo AltBorne”Oude Kerk” bažnyčioje. Seniausia šios bažnyčios dalis datuojama 1350 m., o 1919-1921 m. restauruojant bažnyčias rasta sienų tapyba datuojama 1482 m.
Bažnyčia suteikė puikią erdvę trumpoms atminimo pamaldoms, kurias įrėmino “Bornse Kleinchor”. Šis vyrų choras, akompanuojamas fortepijono ir smuiko, svečiams iš Rheine taip pat sukėlė “žąsies odą”.
Pastorius Johanas Meijeris prisiminė Ukrainą: “Karas niekada nebūna toli.” Jis palygino prieš 80 metų vykusią vokiečių okupaciją ir šiandieninę padėtį Ukrainoje. “Norint išsivaduoti iš šių pogrindžio siaubų, reikia daug drąsos ir narsos!”
Tyliai eidami per AltBorne, lydimi dviejų jaunų būgnininkų, nuėjome prie paminklo “Rheine Plein”. Čia dviem minutėmis tylos minute buvo pagerbta daugybė dalyvių. Po to įvairios grupės padėjo vainikus. Svečiai iš Rheine taip pat padėjo ilgakočius baltų rožių žiedus ant memorialo akmenų.
Visi su jauduliu klausėsi baigiamojo Nyderlandų himno “Wilhelmus”.
“Karas niekada nebūna toli”
Iš Bornes mero Jano Pieriko kalbos, pasakytos per minėjimą Senojoje bažnyčioje.
“Kasmet gegužės 4 d. stovime greta, kad prisimintume. Apmąstykime praeitį ir pripažinkime, kad nenorime iš naujo išgyventi visų karo baisumų. Tačiau “gyvenimas su karu” mūsų neaplenkia ir yra net labai arti, kaip patiriame per šimtus ukrainiečių, kurie gyvena tarp mūsų būtent dėl karo Europos pasienyje.
Smurtiniai konfliktai ir karai egzistuoja visais laikais ir, atrodo, yra būdingi žmonėms. Kai kurie dėl to tampa nebylūs ir nusiminę. Tačiau mane tai dar labiau motyvuoja apie tai kalbėti ir atkreipti dėmesį į žmonių gebėjimą neleisti kovoms ir nesutarimams virsti smurtu.
Gyvenimas taikoje ir smurto suvaldymas yra stiprus gebėjimas, kurį turime savyje, tačiau aplinkybės kartais jį paverčia plonu popieriumi ir padaro mus pažeidžiamus smurtinės alternatyvos vilionėms. Todėl svarbu, kad išsaugotume tai liudijančią istoriją, ir svarbu, kad kasmet prisimintume, jog daug civilių ir karių žuvo, kad pasiektų ar išlaikytų taiką ir laisvę.
Prieš 80 metų Nyderlandai, ypač Tventė, susidūrė su didžiuliu istoriniu įvykiu. Turėjusiu milžiniškų pasekmių. Taip pat ir Borne gyventojams. 1943 m. balandžio 29 d. visi 300 000 olandų karių, kovojusių 1940 m., buvo pašaukti į darbo prievolę. Dėl didelių vokiečių nuostolių mūšyje dėl Stalingrado reikėjo papildomos darbo jėgos Vokietijos karo pramonei išlaikyti.
Gavę vermachto vyriausiojo vado teleksą, 3 000 Hengelo mieste esančio “Stork” mašinų fabriko darbininkų beveik iš karto nutraukė darbą. Stork įmonėje dirbusios telefonistės Femy Efftink pastangomis streikas buvo išgirstas beveik visoje šalyje. Per kelias valandas daugiau kaip 500 000 Nyderlandų gyventojų pasipriešino vokiečių priespaudai. Tai tapo didžiausiu visuotiniu pasipriešinimu karo metais Europoje.
Vokiečių okupacinės pajėgos reagavo šiurkščiai ir teroru, taip pat ir Borne. Naktį iš gegužės 1 d. į 2 d. aštuoni žmonės buvo pakelti iš lovų ir išvežti į Vuto koncentracijos stovyklą. Ir nors gegužės 3 d., pirmadienį, leitenanto Wüscherio įsakymu, darbas buvo atnaujintas, žmonės buvo renkama be atrankos, tarp jų ir Johannesas Hendrikus Jansenas, mėsininkas iš Almelo. Jis, Marinus Gerardus Neurdenburgas ir Cornelis Brasseris, abu Spanjaardo fabriko vadovai, naktį iš gegužės 3 į 4 d. buvo sušaudyti netoli Welemans tilto Borne.
Balandžio-gegužės mėn. streikai buvo labai svarbūs, nes vokiečių okupantų taikytos darbo veiksmų priemonės apeliavo į teisingumo ir solidarumo jausmą. Būtent šie vertingi charakterio bruožai padeda mums išlaikyti tarpusavio ryšį. Noaberschap, kaip mes jį čia vadiname ir kuriuo didžiuojamės, yra svarbus mūsų laisvei išsaugoti.
Šiais laikais visuomenėje esama judėjimų, kurie trikdo žmonių ramybę, supriešina žmones ir net nuteikia juos vienus prieš kitus. Kartu galime užtikrinti, kad nesutarimai nedidėtų, bet išliktume solidarūs vieni su kitais. Taip, kaip tai darė mūsų protėviai per 1943 m. balandžio-gegužės streikus.
Išlaisvinimo dienos išvakarėse, dieną, kai galime švęsti savo laisvę didžiule švente, prisiminkime civilius ir karius, žuvusius Nyderlandų Karalystėje ar kitur pasaulyje nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios karo situacijose ir taikos palaikymo misijose.
Visų pirma ir toliau pripažinkime ir išreikškime, ko verta sunkiai iškovota taika ir laisvė. Nes karas niekada nėra toli!
Bornenser ir svečiai iš Rheine pabaigoje susitiko prie kavos puodelio rotušėje. Čia jie aptarė ne tik praeitį, bet ir netolimą miestelių partnerystės ateitį. Juk šiais jubiliejiniais metais dar laukia keletas svarbiausių įvykių.
