Miestų partnerystės asociacijos pilietinės kelionės dalyviai grįžta atgal
Rheine/Trakai. Po Trakų miesto dvynio 700 metų jubiliejaus iškilmių penktoji piliečių kelionės diena buvo praleista Vilniaus pakraštyje esančiame Ponerių memoriale.
Ne pats Ponerių kaimas, o nedidelis miškelis jo pakraštyje tapo visos masinio naikinimo vietovės atminimo vieta. Čia 1940/41 m. sovietų administracija iškasė duobes naftos rezervuarų parkui (kuris po vokiečių invazijos nebuvo užbaigtas). Vokiečių okupacinės pajėgos ir jų lietuviai kolaborantai trejus metus naudojo šią vietą masinėms egzekucijoms: nuo 1941 m. liepos mėn. iki 1944 m. liepos mėn. čia buvo nužudyta 100 000 vyrų, moterų, jaunuolių ir vaikų – apie 70 000 žydų, 20 000 lenkų, 10 000 sovietų karo belaisvių ir nežinomas skaičius romų ir ne žydų tautybės lietuvių. Rastos duobės buvo masinės kapavietės.
Po pietų dalyviai turėjo laisvą laiką. Dauguma grupės narių aplankė stačiatikių cerkvę Vilniuje ir ten esantį muziejų. Prieš kelerius metus jis buvo pastatytas ant senųjų rūmų pamatų. Šio fondo liekanos buvo integruotos į muziejų.
Valdovų rūmai Vilniuje XV-XVI a. ir XVII a. pirmoje pusėje buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis, diplomatinis, administracinis ir kultūrinis centras.
XIX a. pradžioje carinės Rusijos valdžios iniciatyva Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija buvo sugriauta ir atstatyta tik 2013 m.
2000 m. Lietuvos parlamentas priėmė įstatymą dėl Valdovų rūmų rekonstrukcijos ir naudojimo. 2013 m. lankytojams buvo atverti du iš keturių rūmų sparnų. Nuo 2009 m. čia įsikūręs Lietuvos nacionalinis muziejus.
Muziejaus direktorius prof. dr. Vydas Dolinskas ir jo kolegė prof. dr. Jūratė Sentvaitienė nepraleido progos asmeniškai pavedžioti lankytojus po parodą.
Jūratei Sentvaitienei Reinė nėra nežinoma. 1994 m. ji organizavo ir prižiūrėjo gintaro parodą Emsštate.