Trys mero pavaduotojai su Vokietijos ambasadoriumi Latvijoje Christianu Heldtu.
Reino delegacija Rygoje (Latvija) įgijo įspūdingų įžvalgų
RIGA/RHEINE. Bikernieki – gražus pušynas rekreacinėje zonoje Rygos pakraštyje. Paukščiai čiulba, vaikštinėtojai mėgaujasi ramybe ir švariu oru. Tačiau į koplyčią panašus paminklas ir šimtai granito akmenų, įkastų į žemę, primena apie žiaurią šios vietos istoriją. Prieš 81-erius metus nacių Arajų komandos kareiviai čia sušaudė dešimtis tūkstančių žydų ir “išmetė” juos į duobes. Atminimo diena, skirta Latvijos holokausto pradžiai paminėti, iš tiesų buvo planuota praėjusiais metais. Dėl pandemijos jį teko atidėti iki 2022 m.
Kvietimą atsiuntė Rygos vokiečių komitetas. Miestų aljansas, kurio užduotis – prisiminti žydų deportaciją ir žudymą. Rygoje taip pat buvo nužudyta 15 žydų iš Reino. 1941 m. gruodį jie buvo išvežti į Baltijos šalis vadinamuoju “Bielefeldo transportu” kartu su 390 Miunsterlando žydų. Miunsterlando 39 miestų, iš kurių žydų tikėjimo žmonės buvo sistemingai verčiami į vagonus, sąrašas apima nuo Ahauso iki Volbeko. Nuo 2001 m. prie Rygos komiteto prisijungė maždaug dvi dešimtys Miunsterlando miestų, nuo 2015 m. – Reino miestas.
“Istorija nepraeina pro šalį. Apsilankius šioje vietoje Vokietijos istorija suvokiama visiškai kitaip”, – minėjimo ceremonijoje kalbėjo Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Latvijoje Christianas Heldtas. Nes po nacionalsocialistų žiaurumų atėjo sovietų okupacija.
Netoliese esanti Skirotavos geležinkelio stotis, į kurią 1941 ir 1942 m. atvykdavo vagonai su deportuotais žydais, vėl liūdnai išgarsėjo: šį kartą iš čia traukiniai išvyko į Sibirą.
“Tai buvo labai gilios traumos. Istorija vis dar labai giliai įsirėžusi į žmonių sąmonę”, – tęsė Heldtas. Todėl nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos karinė invazija į Ukrainą, “niekas nepasikeitė”. “Latviai, estai ir lietuviai sako sau: tai galėtume būti ir mes”, – pranešė ambasadorius. Pasak jo, nuo nepriklausomybės atgavimo po Sovietų Sąjungos žlugimo be jos vyrauja slogus jausmas. Heldt tiesiogine prasme: “Čia jaučiamas gilus pažeidžiamumo jausmas”.
Pokalbyje su Rygos meru Martinsu Stakiu taip pat dominavo karo Ukrainoje tema. “Mano širdis kraujuoja. Ukraina kovoja už mus”, – sakė simpatiškas 43 metų vyras, anksčiau dirbęs Gynybos ministerijos valstybės sekretoriumi. Pasak jo, kasdien atvyksta 100 naujų pabėgėlių. Nerimą kelia ir hibridinis karas: “Rusų propaganda diena iš dienos atlieka savo juodą darbą”.
Liepos 4 d. Ritos komiteto delegacija dalyvavo oficialiame Latvijos Holokausto aukų atminimo dienos minėjime. Tarp kalbėtojų buvo Latvijos prezidentas Egils Levits, parlamento pirmininkė Inara Murcienė ir gynybos ministras Artis Pabriks, kurie pabrėžė, kad svarbu prisiminti siaubingus įvykius, nes, kaip sakė Izraelio ambasadorius, tai “savotiškas imunitetas nuo tokio pobūdžio minčių sugrįžimo”.
Lapkričio 3-5 d. Reine vyks Rygos komiteto simpoziumas. Taip pat bus aptariamos atminimo įamžinimo formos ir jaunimo dalyvavimas. Mero pavaduotojas Fabianas Lenzas pakvietė Rygos komiteto narių svetainę į Reinę Vokietijos ambasados surengtame priėmime tradiciniame Gildenhauze.
Tema: Dėl Rygos komiteto
Vokietijos Rygos komitetas buvo įkurtas 2000 m. Berlyne, globojant federaliniam prezidentui Johanesui Rau, kaip miestų kultūrinė asociacija. Jos nariai yra Brno, Prahos, Rygos, Vienos ir Terezino miestai. Jos užduotis – įamžinti daugiau kaip 25 000 žydų, kurie 1941 ir 1942 m. buvo deportuoti iš savo miestų ir daugiausia nužudyti Bikerniekų miškuose. Prie to labai prisidėjo buvęs Bundestago narys iš Miunsterio Winfriedas Nachwei, kuris 1989 m. kartu su kitais tyrėjais aptiko “Nacionalsocializmo kraujo pėdsakus Rygoje”. Šiuo metu komitetui priklauso daugiau kaip 70 miestų.
Trijų mero pavaduotojų Birgitt Overesch, Karl-Heinz Brauer ir Fabian Lenz pareiškimas:
“Kartu su dar maždaug 50 Rygos komiteto narių šias dienas labai intensyviai nagrinėjome žydų persekiojimo nacių laikais istoriją, tris kartus XX amžiuje vykusią Latvijos okupaciją, taip pat dabartinę Latvijos padėtį dėl karo Ukrainoje.
Šeimininkų iš Latvijos ir Vokietijos bei Austrijos delegacijų mainai buvo labai intensyvūs ir labai vertingi.
Išsivežėme daug idėjų atminimo įamžinimo darbui Reine ir mūsų, kaip Rygos komiteto narių, darbui. Tačiau taip pat pamatėme, kiek daug dar reikia nuveikti.
Ši kelionė dar kartą suaktyvino mūsų atminties darbą ir mes tikimės vėl susitikti su daugeliu bendrakeleivių Rygos simpoziume Reine lapkričio mėnesį, kad galėtume tęsti darbą bendromis temomis.”