Susitikimas Gertrudenstifte su Caritas kunigu ir dvasiniu vadovu Meinolfu Winzeleriu.
“Hospiso priežiūra... Manau, puiku, kad jūs tai darote, bet aš negalėčiau.” Tokius ar panašius teiginius girdi daugelis tų, kurie rūpinasi mirštančiaisiais. Be abejo, ši savanoriška užduotis yra ypatinga; priklausomai nuo aplinkybių, ji kelia daugiau ar mažiau streso, bet visada teikia pasitenkinimą. Savanoriai ambulatorinėse hospiso įstaigose nėra vieni. Pradžioje vyksta gerai pagrįstas mokymas, po kurio kas mėnesį vykstančiuose grupės susitikimuose galima keistis patirtimi. Savanoriams hospiso slaugytojams padeda priežiūra ir atvejų aptarimas, tolesnis švietimas ir mokymas, diskusijos ir bendravimas.
Taip pat veikia ir ekumeninis ambulatorinis Caritas Rheine hospisas, nors, žinoma, sunkesnėmis sąlygomis nuo Corona pandemijos pradžios. Laimei, buvo galima teikti individualią pagalbą, tačiau grupinę veiklą teko atšaukti arba ji vyko tik skaitmeniniu būdu.
Todėl buvo dar maloniau, kad dabar vėl galėjo įvykti susitikimas tema, kuri yra ypač svarbi visiems, kurie dirba pagalbininkais: “Kaip galiu pasisemti stiprybės, kur rasti savo stiprybės šaltinių?” Šį vakarą kartu su hospiso savanoriais surengė “Caritas” kunigas ir “Gertrudenstift” dvasinis vadovas Meinolfas Winzeleris.
Buvo gilinamasi, kaip Ignaco Lojolos dvasingumas šiandien gali būti “stiprybės šaltinis”, dvasingumas, kuris nėra išskirtinai krikščioniškas ar net katalikiškas, bet atviras visiems žmonėms. Tėvas Winzeleris išsamiau paaiškino kai kurias Ignaco mintis, įskaitant teiginį, kad “Dievas yra visuose dalykuose”. Jis sakė, kad prieš vertinant ar smerkiant situaciją, būtina ją pamatyti ir priimti nešališkai ir nesmerkiant. Kitas svarbus ignaciškojo dvasingumo ramstis yra “sąžinės tyrimas”. Tai reiškia “gyvenimo tyrimą”, kai per dieną skiriame laiko pažvelgti atgal “mylinčiomis Dievo akimis” ir pradėti pokalbį su Dievu.
Kitas požiūris – suteikti gyvenimui “tvarką”, kuri būtų naudinga žmonėms ir jų aplinkai. Taip dažnai galima išvengti “netvarkingų priklausomybių”. Tai susiję su įpročiais, pavyzdžiui, pernelyg dideliu žiniasklaidos vartojimu, priklausomybėmis ar net darbu. Ignaco nuomone, “tyla” yra esminė vidinio ir išorinio suvokimo sąlyga, kad būtų galima rasti kelią į save, o kartu ir į Dievą. Hospiso grupė ilgai plojo tėvui Winzeleriui už tai, kad jis ne tik dėstė faktus, bet ir atskleidė ignaciškojo dvasingumo, kaip stiprybės šaltinio, galimybes net ir tiems, kurie neieško Dievo.
Jei turite klausimų apie ekumeninio ambulatorinio hospiso “Rheine” veiklą arba norite savanoriauti: Caritasverband Rheine e.V., Lingener Straße 11 in 48429 Rheine: el. paštu arba telefonu 05971 862-347, Anna Zeitler.