Specializuotas renginys Caritas vaikų ir jaunimo namuose
Rheine. cpr. “Caritas yra menas!” Šią Vokietijos Caritas asociacijos įkūrėjo ir pirmojo pirmininko Lorenzo Werthmann (1858-1921) frazę pirmą kartą išgirdo kai kurie Caritas vaikų ir jaunimo namuose vykusio ekspertų renginio “Socialinis darbas kaip piligrimystė” dalyviai. Pastoracinis teologas Prof. Dr. Martin Lechner iš Benediktbeuerno ir Angelika Gabriel, ugdymo/konsultavimo/konsultavimo specialistė, Eggenfeldenas po 2010 m. vėl priėmė kvietimą praturtinti renginį pagrindiniame Unlandstrasse esančios įstaigos pastate savo impulsyviomis paskaitomis.
Pramoginį renginį koordinavo mokytoja ir religinio ugdymo darbo grupės vadovė Annette Wiesmann bei socialinis pedagogas Frankas Heße, kuriam pavesta remti krikščioniškąją įmonių kultūrą. “Socialinio darbo kaip piligrimystės apmąstymas ir supratimas yra iššūkis, su kuriuo susiduriame vis iš naujo ir įvairiomis formomis”, – sako Caritas-Kinderheim gGmbH generalinis direktorius Winfriedas Hülsbuschas. Frank Heße priduria, kad bažnytinių struktūrų sukrėtimų metu labai svarbu skirti laiko, erdvės ir turinio Caritas organizacijų darbuotojams, kad vertingos darbdavių gairės būtų įtikinamai įgyvendinamos. Lechnerio paskaitoje buvo gera sugrįžti prie Vokietijos Caritas asociacijos ištakų ir išgirsti jos įkūrėjo Werthmanno žodžius apie Caritas savybes, kurios net ir po 100 metų yra kaip niekad aktualios.
Tradicine prasme “Caritas” vaikų ir jaunimo namai jau daug metų keliauja į įvairias piligrimines keliones, daugiausia po šiaurės Ispaniją ir Vokietiją, bet kartais ir po Lietuvą bei Prancūziją. Specialistų renginys leido dalyviams giliau suvokti visą savo tarnystę kaip piligriminę kelionę, taip pat ir bažnytiniame kontekste. Lechneris piligrimystę vaikų ir jaunimo gydomojo ugdymo kontekste pavadino drąsia dėl jos aiškiai religinių šaknų. Kartu tai gali būti pedagoginis metodas, padedantis didinti bažnytinės institucijos žinomumą. Po tolesnių paaiškinimų Lechneris pakvietė dalyvius apmąstyti, įsisąmoninti ir įsisąmoninti savo darbą “Caritas”, kuris, pasak Lorenzo Werthmann’o (1910), yra gražiausias Bažnyčios brangakmenis šios vertybės požiūriu. Angelika Gabriel, pateikdama savo piligriminės kelionės Norvegijoje, Italijoje ir Ispanijoje nuotraukas, toliau siejo esminius piligrimystės ir socialinio darbo bruožus. Nuo tikslų suformulavimo, planavimo, tinkamos įrangos ir maisto, kelių, orientacinių taškų ir susitikimų iki atvykimo.
Tolesnėje renginio eigoje dalyviai apmąstė šias savybes per valandos trukmės “piligriminę kelionę” su įvairiais pašnekovais ir vėliau vykusią “pasaulio kavinę”. Profesinio renginio baigiamasis turas aiškiai parodė, kad Caritas vaikų ir jaunimo namai “išmano savo meną”, kaip būti socialinio darbo su jaunimu ir jų šeimomis piligrimų kelyje, taip pat tinkamus klausimus ir atsakymus vietiniu, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.