Trakai

Geografija

Trakai – populiarus turistinis miestas, esantis 26 km į vakarus nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Miestą supa vaizdingos apylinkės su 200 ežerų. Miestas įsikūręs ant kranto pusiasalyje tarp Galvės, Lukos (Bernardinų) ir Totoriškės ežerų. Garsiausia iš jų – Galvė, kurios saloje stovi viduramžių pilis, buvusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija. Trakai – istorinė Lietuvos sostinė, kurioje kartu su lietuviais nuo seno gyveno ir kitų tautų atstovai – lenkai, rusai, karaimai, totoriai, žydai, vokiečiai. Miestas garsėja darniu skirtingų tautinių ir religinių bendruomenių sugyvenimu. Mažiausia Lietuvoje gyvenanti turkų kilmės karaimų tauta užima ypatingą vietą miesto ir visos šalies istorijoje. Lietuvoje yra tik apie 250 šios tautos atstovų, o Trakai tebėra šios grupės kultūrinis ir religinis centras. Dabar Trakų rajono savivaldybėje gyvena apie 34 tūkst. žmonių, iš jų 5 tūkst. tiesiogiai Trakuose. Rajono savivaldybėje yra aštuonios vadinamosios seniūnijos. Kasmet Trakuose apsilanko iki 80 proc. visų į Lietuvą atvykstančių svečių.

Istorija

Trakų istorija prasideda Senuosiuose Trakuose, mažame kaimelyje už trijų kilometrų nuo dabartinių Trakų. Pasak legendos, Senieji Trakai atsirado XIV a., XIX a. pradžioje juos įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Apie 1350 m. kunigaikščio Kęstučio ir jo žmonos Birutės šeimoje gimė žymiausias viduramžių Lietuvos valdovas, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Ežerų ir Vytauto Didžiojo miestas – vadinamieji Trakai, kuriais didžiuojasi ne tik šis miestas, bet ir visa Lietuva, yra vienintelė Rytų Europoje pilis, pastatyta saloje. Tačiau pusiasalyje stovi anksčiau pastatyta pilis. Flamandų riteris Gilbertas de Lanois (1413-1414) savo kelionių aprašymuose taip aprašė Trakų pilį: “Senoji pilis stovi kitoje ežero pusėje, atviroje aikštėje. Antroji pilis stovi kito ežero viduryje, per patrankos šūvį nuo senosios. Jis visiškai naujas, pastatytas iš prancūziškų plytų.” Šiuo metu Trakų salos pilis yra labiausiai fotografuojamas objektas Lietuvoje. Vytauto laikais Trakai buvo politinis ir administracinis centras. Buvo baigtos statyti pilys, pastatyta katalikų bažnyčia. Miestelis turėjo dvi atskiras parapijas. XVI a. Trakai prarado politinę reikšmę ir ekonomiškai smuko. Per karą su Rusija (XVII a.) miestas buvo apiplėštas, sudegintas, o pilys sugriautos. XX a. antroje pusėje pilis buvo perstatyta. Nuo 1962 m. pilies rūmuose veikia istorijos muziejus. Dabartinė Trakų savivaldybė gyvuoja nuo 1995 m. Trakų 700 metų jubiliejus bus švenčiamas 2022 m. rugsėjo 8 d.

Politika

Dabartinė Trakų rajono savivaldybės taryba buvo išrinkta ketverių metų kadencijai 2019 m. kovo 3 d. rinkimuose. Tarybą sudaro 25 nariai, įskaitant merą. Jame yra 9 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS), 4 Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), 4 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), 2 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), 3 Visuomeninio rinkimų komiteto “Renkuosi ateitį”, 3 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai. Svarbius savivaldybės veiklos klausimus tarybos nariai sprendžia biudžeto ir finansų, ekonomikos, turizmo ir investicijų, sveikatos ir socialinių reikalų, švietimo, kultūros, kultūros, sporto ir jaunimo komitetuose. Savivaldybės meras yra LRLS atstovaujantis Andrius Šatevičius. Jis pareigas eina nuo 2021 m. lapkričio 17 d.

Kultūra ir turizmas

Trakuose itin harmoningai dera kultūros paveldas ir gamtovaizdis. Maždaug prieš dvylika metų buvo svarstomas Trakų įtraukimas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Sprendimas dar nepriimtas. Manoma, kad būtent dėl unikaliai išsaugoto kraštovaizdžio procesas gali būti atnaujintas.

Miestas labai įdomus tiems, kurie domisi religijos istorija. Trakų Dievo Motinos paveikslas Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje garsėja stebuklais. Restauruotoje dominikonų vienuolyno koplyčioje eksponuojama sakralinio meno paroda. Per Trakus veda piligriminis kelias.

Trakų svečius stebina ir žavi autentiška gamta. Pasivaikščiojimai ežero pakrante yra romantiški ir įspūdingi. Mėgstantys aktyvesnį laisvalaikį gali rinktis keliones laivais, garlaiviais, jachtomis, plaukiojimą ežere, žvejybą ir važinėjimą dviračiais. Trakai taip pat laikomi irklavimo sostine, nes Galvės ežere įrengta moderni irklavimo trasa, kurioje vyksta pasaulio ir Europos irklavimo čempionatai bei tarptautinės regatos. Trakuose yra vienintelis Lietuvoje irklavimo muziejus.

Ypatingo dėmesio sulaukia ir Užutrakio dvaro ansamblis netoli Trakų, dar vadinamas “mažuoju Versaliu”. Tai viešasis kultūros centras, iš kurio atsiveria išskirtinis vaizdas į Galvės ežero salos pilį. Dvaro parką, laikomą vienu vertingiausių istorinių parkų Lietuvoje, suprojektavo garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andrė (Édouard François André). Rūmuose ir kitose dvaro patalpose rengiamos konferencijos, muzikos festivaliai, koncertai, meno parodos.

Išskirtinė vieta – Angelų kalva, kurioje nuolat gausėja ąžuolinių angelų skulptūrų kolekcija. Iš netoliese esančių Rustos ir Paluknio aerodromų norintieji neišdildomų įspūdžių gali apžvelgti Trakus iš paukščio skrydžio.  Nacionalinis karaimų patiekalas yra kibinai, kurių gausu miesto restoranuose. is, Šis patiekalas karaimų dėka išpopuliarėjo visoje Lietuvoje.  

Trakai yra ne tik viena iš labiausiai lankomų vietų Lietuvoje, bet ir Baltijos šalių turizmo vizitinė kortelė, nes tiek daug gamtos ir istorinio paveldo vargu ar kur nors kitur galima rasti vienoje vietovėje. Trakų krašte išlikusi legendinė Lietuvos valdovų rezidencija, žydri ežerų vandenys ir vaizdingos apylinkės, seni miesteliai ir grafų dvarai. Siekiant išsaugoti autentišką gamtos ir kultūros paveldą, buvo įsteigti Trakų (1991 m.) ir Aukštadvario (1992 m.) nacionaliniai istoriniai parkai. Trakai įsikūrę itin vaizdingame žaliųjų ežerų rajone su išvystyta turizmo infrastruktūra. Trakuose ir jų apylinkėse yra 4900 vietų viešbučiuose, kaimo turizmo sodybose ir kt., taip pat 4000 vietų yra ištisus metus. Pagal lovų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Trakų apskrities savivaldybė patenka į pirmąjį Lietuvos penketuką. Žavi ne tik istorinė Lietuvos kunigaikščių rezidencija su senovine architektūra ir kraštovaizdžiu, bet ir šiuolaikinis miesto veidas. 2008 m. Trakai tapo rekreacine zona. Kultūros paveldas, mažai civilizacijos paliesta gamta ir vietovės su skaidriais ežerais yra didžiausios visiems prieinamos vertybės.

• 

• 

• 

Trakų pilys

Trakų pasididžiavimas – ežerai ir dvi pilys. Jie atspindi ne tik materialųjį architektūrinį, bet ir dvasinį lietuvių tautos paveldą.

Pilis stovi vienoje iš daugelio Galvės ežero salų. Jis pastatytas XIV-XV a. ir yra strategiškai patogioje vietoje. Pilį iš visų pusių saugo vanduo.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio įkurtą pilį baigė statyti jo sūnus Vytautas. Nauja gotikinė mūrinė pilis pastatyta pagal pirminę gynybinės ir gyvenamosios paskirties orientaciją. 1409 m. Vytautas Didysis čia perkėlė valstybės sostinę, kur buvo saugoma Lietuvos metrika ir iždas. Žymioji akmeninė pilis nuo seno buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija ir kultūros traukos centras.

Trakų Inselburgas – paprastumo ir kuklaus puošnumo kupinas pastatas – atspindi pažangiausias XV a. fortifikacijos idėjas. Ji laikoma viduramžių gynybinės architektūros šedevru ir yra vienintelė pilis su įtvirtinimais Rytų Europoje.

1962 m. restauruotuose rūmuose įkurtas Trakų istorijos muziejus. Be nuolatinės muziejaus ekspozicijos pilies rūmuose, kazematuose, kiemuose ir meno kūrinių, rengiamos įvairios parodos, konferencijos, muzikos festivaliai ir spektakliai. Pilyje lankosi daug oficialių delegacijų iš užsienio.

Pusiasalio pilis, pastatyta XIV a. pabaigoje, kurį laiką buvo didesnė ir svarbesnė už šiandien geriau žinomą salos pilį. Dabar šios pilies pastatuose įsikūrusi Istorijos muziejaus administracija ir sakralinio meno ekspozicija.

Mažas miestelis

Nuo viduramžių Trakų šiaurinėje dalyje esančiame Karaimų sąsiauryje gyveno mažiausia Lietuvoje tiurkų grupė. Vytautas Didysis, karaimų vadinamas Vatat Bij, buvo laikomas “karaliumi, kuris naikina priešus”. Po pergalingo mūšio Kryme daugiau kaip 300 karaimų šeimų persikėlė į Trakus, kur iki šiol gyvena jų palikuonys. Todėl ši miesto dalis vadinama mažuoju miestu, nes turėjo atskirą bendruomenę. Karaimai buvo kunigaikščio dvaro sargybiniai, garsėjo kaip sodininkai ir amatininkai.

Karaimai šimtmečiais išsaugojo savo kultūrą, kalbą, tradicijas ir tautinį supratimą. Jų tikėjimas yra karaizmas. Trakuose yra karaimų bažnyčia – kinesa, bendruomenės salė, madresės mokykla, S. Šapšalo karaimų liaudies muziejus. Miestelyje išlikusi senoji medinė architektūra su trimis langais į gatvę. Sakoma, kad vienas langas skirtas Dievui, kitas – Vytautui (valdovui), o trečias – pačiam šeimininkui. 2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais, minint karaimų atvykimo į Lietuvą 625-ąsias metines.

www.trakai-visit.lt