Praėjusių metų birželį, prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, Charkovo sporto internatinės mokyklos mokiniai ir kelios motinos su vaikais buvo šiltai priimti Caritas vaikų ir jaunimo namuose, glaudžiai bendradarbiaujant su FCE Rheine.
Su palengvėjimu išvengę savo gimtojo miesto šalies rytuose bombardavimo, jie norėjo pasilikti Vokietijoje iki karo pabaigos, o tada grįžti į išlaisvintą ir nuramintą Ukrainą.
Kadangi Ukrainą kare visapusiškai rėmė ir remia Vakarų valstybės, visi tikėjosi, kad karas baigsis po kelių mėnesių.
Deja, ši viltis neišsipildė iki šiol. Nors karas daugiausia vyksta šalies rytuose, iki taikos su stabiliomis ir saugiomis gyvenimo sąlygomis dar toli.
Miestai šalies gilumoje ir toliau bombarduojami, nors vakarinėje šalies dalyje įsivyravo kažkas panašaus į normalų gyvenimą. Prasidėjus naujiems mokslo metams, vėl atidarytos mokyklos, ir atrodo, kad gyvenimas šioje šalies dalyje vėl vyksta įprasta tvarka. Ar tai tik apgaulingas normalumas, iš šalies negalima spręsti.
Todėl nenuostabu, kad pastarosiomis savaitėmis ukrainiečių pabėgėliai ėmė tikėtis, kad netrukus galės grįžti namo. Be to, integracija į svetimą kultūrą ir ypač svetimos kalbos mokymasis yra nepaprastai dideli iššūkiai, ypač jei Vokietija niekada netaptų naująja gimtąja šalimi.
Vis dėlto rugpjūčio viduryje sprendimas grįžti buvo priimtas ir Charkovo sporto internatinės mokyklos mokiniai vėl išvyko. Kai kurios motinos su vaikais į Ukrainą grįžo jau balandžio mėnesį. Buvo sunku atsisveikinti, išlieta viena ar dvi ašaros, nes svečiai iš Ukrainos Caritas vaikų ir jaunimo namuose jautėsi labai patogiai ir buvo gerai palaikomi.
Lieka viltis, kad karas Ukrainoje greitai baigsis ir kad šalis, nepaisant didžiulių karo nuostolių, ras kelią atgal į taikų, adekvatų ir saugų sambūvį.