Kai pasas išskiria šeimą
Rheine. cpr. Jaunai eritrėjietei Gete Tagel iš Rheine baigėsi ašaros ir varginanti kova dėl šeimos susijungimo su aštuonmečiu sūnumi Amanueliu. Po šešerių metų išsiskyrimo ji galėjo apkabinti aštuonerių metų berniuką. Eritrėja yra tarp mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurių metinės pajamos vienam gyventojui yra mažiausios. Mergaičių ir moterų apsauga nuo seksualinio smurto ir lytinių organų žalojimo čia neužtikrinama. Nors įstatymai draudžia, daugiau kaip 80 % mergaičių ir moterų yra žalojamos lyties organų. Tik labai nedaug bylų nagrinėjama teisme. Niekas nėra baudžiamas už smurto veiksmus.
Būdama 13 metų, dar jauna moteris buvo persekiojama ir prievartaujama savo šalies kareivių. Dėl skurdo ir nuolatinės kareivių prievartos baimės jauna motina 2016 m., būdama 14 metų, nusprendė palikti šalį ir ieškoti saugios ateities sau ir savo sūnui Europoje. Sūnus liko prižiūrimas pažįstamo asmens Nairobyje, Kenijoje. Keletą mėnesių trukusio skrydžio metu ji per Sudaną ir Libiją pateko į Reiną, kur 2017 m. buvo pripažinta pabėgėle pagal Ženevos žmogaus teisių konvenciją. Atvykusi į Reiną, ji iki pilnametystės gyveno “Caritas” vaikų ir jaunimo namuose, kur ja rūpinosi darbuotojai. Reino “Caritas” asociacijos pabėgėlių konsultantė Elke Parniske taip pat padėjo jai parsivežti vaiką į Vokietiją. Vis dėlto prireikė šešerių metų, kol motina vėl galėjo pamatyti savo sūnų.
Prašymas dėl šeimos susijungimo nebuvo patenkintas, nes Vokietijos ambasadoje Nairobyje sūnus neturėjo Eritrėjos paso. Dar viena kliūtis buvo bendradarbiavimas su Eritrėjos valstybe siekiant gauti dokumentus, nes čia korupcija ir lupikiški reikalavimai peticijų teikėjams yra įprasti. Todėl, siekiant nustatyti motinos ir vaiko priklausomybę, siekta, kad nereikėtų pateikti paso, taikyti DNR procedūrą. Tik 2021 m. spalį iš Nairobio atėjo gera žinia, kad Amanuelio bylą pagaliau išnagrinėjo užsieniečių institucija Reine. Ten buvo greitai nuspręsta, kad vaikui bus leista atvykti į šalį nustatytomis sąlygomis. Nepaisant to, pusę metų Nairobyje nieko nevyko.
Po ilgo laukimo pabėgėlių konsultantė Parniske gavo elektroninį laišką iš ambasados Nairobyje. Gali būti išduota įvažiavimo į šalį viza. Po dviejų mėnesių ir daugybės bandymų susisiekti su Užsienio reikalų ministerija Berlyne birželio mėnesį Parniškė gavo žodinę informaciją, kad viza atspausdinta. Po trumpų komplikacijų, kurias sukėlė Amsterdamo oro uoste dingęs antspaudas aštuonmečio pase, motina ir vaikas pagaliau vėl buvo vienas kito glėbyje. Kitą dieną jie susitiko su Parniškė, ir dabar buvo galima pradėti berniuko integraciją į Reino mokyklą. “Metų metus trukęs bejėgiškumo, nevilties ir pykčio jausmas paprasčiausiai neišnyko”, – gali pranešti motina po šeimos susijungimo. Ji ir jos sūnus labai džiaugiasi. Pabėgėlių patarėjas taip pat džiaugiasi rezultatu: “Laimei, ne visos mūsų bylos yra tokios sudėtingos. Tačiau šis atvejis taip pat buvo emociškai įtemptas visiems dalyviams, nes buvo susijęs su vaiko likimu”, – sako Parniske.