Reino delegacija minėjimo ceremonijoje Latvijos sostinėje Rygoje
RIGA. Sekmadienį Rygoje vykusiam žydų genocido minėjimui didelę įtaką padarė Rusijos karinė invazija į Ukrainą. “Holokausto istorija dabar čia naudojama baisiems nusikaltimams vykdyti”, – sakė Latvijos prezidentas Evils Levits per minėjimo ceremoniją Didžiosios choralinės sinagogos griuvėsiuose Rygoje.
Dalyvavo grupė Rygos komiteto, kuriam taip pat priklauso apie dvi dešimtys Miunsterlando miestų, atstovų. Tarp jų buvo trys mero pavaduotojai: Birgit Overesch, Karl-Heinz Brauer ir Fabian Lenz. Kartu su jais keliavo ir partnerystės asociacijos pirmininkas Reineris Wellmannas.
1941 m. gruodžio 13 d. iš Miunsterlando į Rygą vadinamuoju “Bielefeldo transportu” išvežta 390 žydų, kurie ten sušaudyti.
Šių žmonių atminimas tapo įmanomas tik nuo 1990-ųjų pradžios, kai Latvija tapo nepriklausoma. Rygos komitetas, kurio viena iš steigėjų yra Winnie Nachtwei iš Miunsterio, taip pat atliko didelį vaidmenį.”Būkime budrūs, nes karas labai arti. Aš, kaip gynybos ministras, atliksiu savo pareigą ir ginsiu mūsų šalį”, – kalbėjo Latvijos gynybos ministras.Trijų Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – gyventojai su dideliu susirūpinimu stebi įvykius Ukrainoje. “Čia dar kartą kraštutiniu atveju pamatėme, ką reiškia Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos invazijos ir okupacijos pasekmės vienoje šalyje. Invazija buvo vadinamoji durų stakta milžiniškiems masiniams nusikaltimams prieš gyventojus. Šiandien Baltijos šalių žmonėms “niekada daugiau” reiškia, kad jie niekada daugiau nenori būti beginkliai ir niekada daugiau nenori būti vieni”, – sakė Winnie Nachtwei po minėjimo ceremonijos.